Kiekvienas šokis paremtas muzika, jos ritmu

Trys pagrindiniai šokėjų susikabinimo būdai
2017 November 26

Kiekvienas šokis paremtas muzika, jos ritmu

Šokių žingsnius, o taip pat ir figūras, patariama pradėti mokytis be muzikos, skaičiuojant. Skaičiuoti galima dvejopai: skaičiais „viens”, „ir”, „du” ir t. t., t. y. muzikos takto ketvirtinėmis, žingsnių atlikimo būdu — „lėtas”, „greitas” ir t. t. arba žingsnių eilės tvarka — „viens”, „du”, „trys” ir t. t. Šokti pagal muziką patartina tik tada, kai figūra jau visiškai aiški. Kiekvieną išmoktą figūrą reikia iš eilės kartoti keliolika ir net keliasdešimt kartų, kad ją būtų galima atlikti beveik automatiškai, negalvojant apie žingsnius.

Kai kurios figūros užbaigiamos pasisukus visai kita kryptimi, negu jos buvo pradėtos. Todėl karto šias figūras iš eilės kelis kartus, jei kampo skirtumas tarp pradinės padėties ir užbaigimo susidaro ne didesnis kaip, žengiant paskutini tokių figūrų žingsnį, šį skirtumą galima išlyginti dar šiek tiek pasisukant arba sukantis mažiau. Jei kampo skirtumas didesnis, negu minėtas, tada tą figūrą reikia jungti su kita figūra, kuri padės grįžti į pradinę padėtį.

Kiekvieną figūrą iš pradžių reikia mokytis šokti atskirai po vieną, ir tik gerai išmokus jau galima pabandyti šokti dviese, su partneriu.

Iš karto mokytis šokius, kad ir nuosekliai. Pirmiausia patartina išmokti kvikstepą ir valsą. Išmokus bent po kelias minėtų šokių figūras pajutus šių šokių charakterį, galima pradėti mokytis ir kitus šokius.

Kaip jungti figūras į vieną bendrą ištisą šokį, kiekvienas šokėjas gali laisvai pasirinkti pats. Jei tai būtina, tarp dviejų figūrų įterpti ir viena paprastą papildomą žingsnį arba dar geriau figūros paskutinį žingsni jungti su kitos figūros žingsniu (jei šie žingsniai yra atliekami tapačia koja). Nereikia bijoti, kad junginiuose kai kurios figūros pradinėje padėtyje ne visiškai atitiks orientacines kryptis svarbu tik, kad būtų išlaikyta tos figūros bendra žingsnių schema, kampai ir bendras charakteris.

Kiekvienas šokis paremtas muzika, jos ritmu. Pasirenkant muziką, reikia žiūrėti, kad ji nebūtų sudėtinga. Lengviausia mokytis, kai muzika paprasta, be sinkopių, lygi, jos melodija aiški, ritminga.

Šokyje labai svarbu geras ir tikslus tempas.

Kiekviena figūra stengiamasi aprašyti kiek paprasčiau. Kiekvienas žingsnis, jei jis nesusijęs su savita atlikimo maniera, aprašytas apsiribojant tik jo kryptimi ir pasisukimo kampu.

Kiekviena figūra aprašyta remiantis žingsnių skaičiumi viename takte. žodžiai „viens”, „du”, „trys”, arba „keturi” prieš žingsnio aprašymą reiškia takto ketvirtines. Vadinasi, jei eilutės pradžioje parašyta „viens” (t. p, „du”, „trys” ar „keturi”), tai tas žingsnis atliekamas per vieną takto ketvirtinę. Jei prieš žingsnio aprašymą bus parašyta „viens-du” (gali taip pat būti ir „du-trys” arba „trys-keturi”), tai reiškia, kad tas žingsnis atliekamas per dvi takto ketvirtines. Taip pat prieš žingsnio aprašymą dažnai pasitaikys žodis „ir”, kuris reiškia, kad tas žingsnis yra atliekamas toje pačioje ,ketvirtinėje, kaip ir prieš tai buvęs (t. y. kiekvienas iš jų bus atliekamas per 1/8 takto). Tokio žymėjimo nebus lėto valso ir rumbos aprašymuose, kadangi tuose šokiuose visų žingsnių ritminis išdėstymas viename takte yra vienodas.

Dažnai žingsnių ritminiam išdėstymui nusakyti dar naudojami terminai „lėtai” ir „greitai”. Šie terminai pažymėti didžiosiomis raidėmis L ir G ir užrašyti skliausteliuose po žingsnio eilės numerio. „Greitai” atitinka vieną takto aštuntinę, o „lėtai” — vieną takto ketvirtinę. Bet yra šokių, kur vien, ketvirtinę atitinka „greitai”, tada „lėtai” atitiks dvi ketvirtines.

Šokių žingsnelius lengviausia mokytis su tam skirta avalyne – šokių bateliais.